Projektai

Details

one4all skaidres

ERASMUS+ projektas „Visi už vieną - vienas už visus“ (projekto skaidrės)


Straipsnis publikuotas: https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2018/11/09/news/-visi-uz-viena-vienas-uz-visus-mokytis-isgyventi-ivairiomis-salygomis-8175944/
Autorius: Sigita Inčiūrienė
Data: 2018-11-09 11:00

Ar kas nors, pamatęs su palapinėmis iškylaujančius ar uolomis kopinėjančius vaikus, galėtų pagalvoti, kad šie vaikai – kitokie, turintys intelekto sutrikimų? „Erasmus+“ projekto „Visi už vieną, vienas už visus“ koordinatorė, Kauno Jono Laužiko mokyklos anglų kalbos ir tikybos mokytoja Raminta Kruopytė sako, kad projekte dalyvaujantys moksleiviai iš tikrųjų atskleidė netikėtų talentų, ėmė pasitikėti savimi, įgijo įvairiausių naujų įgūdžių ir kompetencijų.

Sujungė keturias mokyklas

Projektas sujungė keturias Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Slovakijos ir Lietuvos specialiąsias mokyklas, kuriose ugdomi intelekto sutrikimų turintys vaikai ir jaunuoliai. Projekto dalyviai – 12–18 metų moksleiviai su savo mokytojais keturias savaites keturiais skirtingais metų lakais praleis skirtingose lauko aplinkose.

Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Hamelne, įsikūrusioje Heinrich-Kielhorn-Schule ugdomi ir kompleksinę negalią turintys mokiniai, partnerėje iš Slovakijos, Prešovo miesto, privačioje Sukromna spojena škola mokosi tik autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai. Jungtinėje Karalystėje, Hartlepule, veikianti specialioji mokykla Catcote Academy turi ypatingą statusą – finansavimą gauna tiesiai iš šalies Vyriausybės.

Jau įvyko du projekto etapai: birželį jo dalyviai su palapinėmis iškylavo Vokietijos kalnuose, kur kopinėjo uolomis ir lankėsi kalnų urvuose, o rugsėjį susitiko Anglijoje – dalyvavo miško mokykloje ir lauko veiklose, kurias organizavo „Carlton Lodge Activity“ centras. Kitų metų vasario pradžioje projekto dalyviai susitiks Slovakijoje – slidinės Tatrų kalnuose.

Pasak R. Kruopytės, kauniečiai projekte atsirado Vokietijoje dirbančios lietuvės dėka. „Prieš porą metų mus susirado specialioji pedagogė Birutė ir pakvietė bendradarbiauti. Ji buvo pas mus atvažiavusi įsitikinti, ar esame rimti partneriai, ir prisipažino ieškojusi partnerių Lietuvoje, nes labai norėjo savo mokinius nuvežti į Nidą“, – šypsosi Raminta.

Išvyka į Nidą jau suplanuota, ji vainikuos projekto pabaigą kitų metų birželį.

Kopinėti kalnuose – ne kiekvienam

Pirmasis projekto etapas vyko Vokietijoje. „Projekto partneriai vokiečiai jau dešimt metų savo moksleivius veža į kalnus. Du mokyklos mokytojai yra alpinistai, vienas jų – net alpinizmo instruktorius. Tad vaikai vežami į kalnus, kur laipioja uolomis, lenda į urvus, žinoma, su žibintais, šalmais, visomis kitomis apsaugomis, pagal visus alpinizmo reikalavimus. Kolegos pastebėjo, kad tai puiki terapija, taip ugdoma vaikų savivertė, įgūdžiai. Turėjom progą tuo įsitikinti ir mes“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto ar tokie žygiai neįgaliems vaikams nėra pernelyg sudėtingi? „Sudėtingi net ir sveikiems, – pripažįsta Raminta. – Mano kolegė kopti neišdrįso. Aš pati esu aštrių pojūčių mėgėja, mėgstu kopinėti, bet ir slystelėjau, ir mėlynę įsigijau. O viena mūsų mokinukė, turinti Dauno sindromą, įkopė net į uolos viršūnę, nors iki tol buvo kopinėjusi tik laipiojimo centre „Miegantys drambliai“. Tiesa, kur buvo sunkiau, instruktorius padėjo, pamokė. Kitą mūsiškį keturiolikmetį projekto dalyviai praminė kalnų ožiuku – taip vikriai jis po uolas laipiojo.“

Į Vokietiją vyko du mokyklos mokytojai ir keturi moksleiviai. Pasak koordinatorės, kiekvieną kartą vaikai labai atsakingai atrenkami: tokiose veiklose gali dalyvauti tik neturintys stiprių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nepatiriantys epilepsijos priepuolių. Be to, vaikai turi būti pakankamai socialūs, nes projekte tenka bendrauti su gana dideliu būriu žmonių. Taip pat svarbu, kad vaiko tėvai ar globėjai galėtų suruošti vaiką – juk reikia įvairių dokumentų, leidimų. „Mokykloje turim 170 vaikų, ir kelionės grupę sukomplektuoti visada nelengva“, – sako R. Kruopytė.

Vokietijoje projekto dalyviai kelias dienas gyveno palapinėse. Vaikai patys jas statė, rinko šakas laužui, mokėsi jį užkurti, visi kartu ruošė valgį, plovė indus. „Iš viso buvo apie trisdešimt žmonių, tad maisto gaminti reikėjo daug. Kasdien valgėm salotas, todėl vaikams teko pjaustyti daug daržovių – salotų, paprikų, agurkų, pomidorų. Peiliai buvo aštrūs, teko prižiūrėti, kad neįsipjautų“, – pasakoja pašnekovė.

Iš ryto stovyklautojai valgė sausus pusryčius ir sumuštinius, kuriuos kiekvienas turėjo pats susitepti. Ruošiantis į žygį taip pat kiekvienas turėjo pasiruošti sumuštinių ir įsidėti į dėžutę. Raminta prisimena, kad vienas keturiolikmetis nenorėjo teptis sumuštinio, sakydavo, kad nėra alkanas, todėl reikėdavo aiškinti, kad sumuštinio reikės vėliau, kai išalks.

R. Kruopytė prisipažįsta kelionėje suvokusi, ką reiškia tokių vaikų priežiūra: „Supratau, kad turim žemai lenktis neįgalius vaikus auginantiems tėvams, nes tokius vaikus reikia prižiūrėti 24 valandas per parą: turi sužiūrėti, ar pavalgęs, ar į tualetą nuėjo, ar grįžo – priežiūra niekad nesibaigia.“

Vakarus stovyklautojai leisdavo kartu. Dvi Ramintos grupės mokinės – 12 ir 16 metų mergaitės pasiimdavo gitarą, net koncertą visiems surengė – vyresnioji grojo, ir abi kartu dainavo „Žemyn upe“. „Tas grojimas toks – stygas užgauna, ir išeina ritmas, bet kaip nuoširdžiai mergaitės tą dainą traukė! Ir sakyk, kad jos nemoka. Gal ne taip, kaip geriausi muzikantai, bet vis tiek puikiai moka. Aš net norėjau pasiūlyti straipsnio pavadinimą „Kitokie, bet ne prastesni“, – šypsosi pašnekovė.

Kaip išgyventi miške

Rugsėjį projekto dalyviai susitiko Anglijoje, kur vyko „Miško mokykla“. Projekte dalyvaujanti specialioji mokykla vaikams organizuoja „miško pamokas“ – prie mokyklos esančiame miškelyje vaikai mokosi palapinę pasistatyti, laužą uždegti ir užgesinti. „Jie ten net kirminus valgo. Ir aš ragavau, visai skanu, – pasakoja Raminta ir skuba nuraminti. – Nieko baisaus, tie kirminai džiovinti, iš parduotuvės, panašūs į traškučius. Bet tai vaikams turbūt irgi pamoka, kaip išgyventi gamtoje.“

„Miško mokykloje“ vaikai mokėsi, kaip ugnį įkurti be degtukų, tik su titnagu, virvutėmis ir gintaro drožlėmis. „Nors ugnies įkurti nepavyko, vis dėlto titnagas įkaito, net dūmai pasirodė“, – prisimena koordinatorė.

Projekto dalyviai taip pat mokėsi daryti dirbinius iš medžio – visi gavo peiliukus, pirštines, buvo paaiškinta, kaip laikyti instrumentus, kokių taisyklių laikytis, kad nesusižeistum. Visi iš medžio pliauskos pasidarė po kuoką, kurios reikėjo medžio dirbiniams gaminti. Vienas berniukas savo pasidarytą kuoką net norėjo parsigabenti į Lietuvą, bet po bagažo patikros su ja teko atsisveikinti – pasirodo, tai šaltasis ginklas. Deja, teko palikti ir lanką, kurį pats buvo pasigaminęs.

Stovyklautojai buvo išsidrožę lazdeles, ant jų movė zefyrus, kuriuos kepė lauže. Beje, panašias lazdeles naudojo ir stovyklaudami Vokietijoje, tik ant jų kepė ne zefyrus, o bandeles – mokytojos pagamino mielinės tešlos, iš kurios suformuotas bandeles tereikėjo užmauti ant lazdelių ir kantriai kepti žarijose. „Paprasta mielinė tešla, o tokia skani, išsipūtusi bandelė“, – neatsistebi mokytoja ir priduria, kad hiperaktyvesniems vaikams tai vis dėlto buvo kantrybės išbandymas. Vienam iš kauniečių grupės taip ir nepavyko pasigaminti skanėsto – berniukas negalėjo išbūti nepasijudinęs, su kitais nepabendravęs.

Kaip vaikams iš skirtingų šalių pavykdavo susišnekėti? „Jie vienas kitą nesunkiai suprasdavo, – tikina pašnekovė. – Vaikai juk neklausia – jiems įdomu, eina ir spardo kartu kamuolį. Tada nereikia jokios kalbos, žaidimų kalbą visi supranta.“

Vis dėlto kai kurie vaikai nustebino savo mokytojus. „Vienas mūsiškis, turintis bendravimo sunkumų dėl sutrikusios kalbos, prisėdęs prie stalo žaidimą žaidžiančių slovakų, pats perprato taisykles ir puikiausiai žaidė tikrai sudėtingą žaidimą. O kitas mokinukas sugebėjo net ir panelę susirasti ir „I love you“ pasakyti“, – šypsodamasi pasakoja mokytoja.

Pamokos – ir mokytojams

R. Kruopytė sako, kad dalyvauti tokiame projekte labai naudinga ir mokytojams – galima pamatyti, kaip dirbama skirtingose mokyklose, palyginti su savo, pasimokyti iš kolegų.

Raminta sako, kad jai labai rūpėjo sužinoti, kaip kitose šalyse vyksta integracijos procesai: „Lietuvoje prasidėjo kalbos, kad specialiųjų mokyklų nebereikia, visi vaikai turi lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Buvo įdomu sužinoti, kaip tie procesai vyksta kitose šalyse.“ Kolegos vokiečiai papasakojo, kad tėvai gali rinktis, kokioje mokykloje mokysis jų vaikas – jei tėvai nori, vaiką leidžia į paprastą mokyklą, ten jis mokosi specializuotoje tokiems vaikams skirtoje klasėje, padedant specialiesiems pedagogams, taip pat yra galimybė vaiką leisti ir į specialiąją mokyklą.

Stebint kolegų darbą Anglijoje, Ramintai susidarė įspūdis, kad ten mokytojai nestresuoja, neskuba. „Pavyzdžiui, per žemės ūkio pamoką vaikai mokėsi į vazonėlius sodinti gėlių sodinukus. Padirbę 15 minučių, mokiniai susitvarko darbo vietą, tada yra pertraukėlė, mokiniai eina atsigerti sulčių. Grįžę vėl turi užsiėmimą – išmeta šiukšles. Mokytojai visą procesą fotografuoja, taip atsiskaito, ko vaikai per pamoką išmoko, rašyti popierinių ataskaitų nereikia. Išmoko vaikas šiukšles išmesti į konteinerį – štai ir veikla“, – pasakoja pašnekovė.

Didelį įspūdį lietuviams padarė, kaip projekte dalyvaujančioje Anglijos mokykloje rūpinamasi mokinių ateitimi, tolimesne socialine integracija. Mokykla turi savo kavinę, kurioje mokinys gali įgyti darbo įgūdžių. „Kai pavalgėme, vežimėliu judantis vaikinukas, padedant socialinei darbuotojai, nurinko mūsų indus. Baigę mokyklą mokiniai gauna rekomendacijas, kad atliko praktiką ir gali dirbti kavinėje panašų darbą, mokykla net tarpininkauja įsidarbinant. Toje kavinėje jie net šiek tiek pinigų užsidirba“, – įspūdžiais dalijasi koordinatorė.

Mokykla turi dar ir dirbtuves, kur spausdinami piešiniai ant marškinėlių. Ten mokiniai taip pat įgauna įgūdžių, kurių prireiks ateityje. Žinoma, dėl proto negalios ne visi šimtu procentų gali integruotis, bet visi laimingi, kad dirba ir užsidirba šiek tiek pinigų.

Didelį įspūdį padarė ir tai, kad mokykla netgi turi savo namą, kur vaikai mokosi, kaip tvarkyti buitį: kaip valyti tualetą, tvarkyti miegamąjį, gaminti valgį. „Savo mokykloje turim kabinetą, kuriame įrengta virtuvė, o ten yra tikra virtuvė tikrame name. Visur iškabintos taisyklės, kurios pateiktos labai pozityviai, pavyzdžiui, „Jei sutvarkysi virtuvę, ją rasi švarią“, – nenustoja stebėtis pašnekovė.

Lygindama aplankytas partnerių mokyklas Anglijoje ir Vokietijoje, R. Kruopytė pripažįsta, kad anglai pažangesni, labiau aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis. Vis dėlto Vokietijoje daugiau personalo – pavyzdžiui, kiekvienas mokinys autistas ten turi asmeninį asistentą, o jei vaikas turi didesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, epilepsiją, jis netgi turi savo asmeninę medicinos seserį.

R. Kruopytė neabejoja, kad gerų įspūdžių projekto dalyviai patirs ir Lietuvoje. „Orientuosimės į veiklas vandenyje. Bandysime pasigaminti valteles iš medžio žievių, meškeriosim, virsim žuvienę, rinksim gintarus, plauksim laivu į Ventės ragą. Tikimės, kad pavyks visus planus įgyvendinti“, – baigia pokalbį projekto koordinatorė.

 


Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ mokinių susitikimas Hamelin (Vokietija)

Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ moksleivių susitikimas vyko birželio 9-15 d. greta Hamelin įsikūrusioje stovykloje Weserbergland kalnų rajone. Pietinėje dalyje esančiame kempinge moksleiviai gyveno be įprastų patogumų, miegojo palapinėse, rinko medieną, mokėsi sukurti laužą, jame arba lauko virtuvėje pasigaminti maistą. Dalyviai vyko į žygius, tyrinėjo urvus, maudėsi ežere, kopinėjo olomis. Laikas praleistas gamtoje, nauji iššūkiai, su kuriais teko susidoroti, mokė bendradarbiauti ir kartu siekti bendrų tikslų. Stiprėjo moksleivių savivertė, įgyta nauja patirtis ir suprasta komandinio darbo svarbą.


Antrasis Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ susitikimas 2018 m. Hartlepoole (Didžioji Britanija)

Antrasis Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ susitikimas balandžio 18-20 d. Hartlepoole buvo skirtas patikslinti mokinių susitikimo 2018 m. birželį Vokietijoje aplinkybes ir pilnai suplanuoti 2018 m. rugsėjį vyksiantį mokinių susitikimą Didžiojoje Britanijoje. Šis trijų dienų sutikimas vyko Catcote akademijoje Specialaus ugdymo mokykloje moksleiviams su mokymosi sunkumais nuo 11 iki 19 m. Jame dalyvavo 10 dalyvių iš keturių šalių: Marion Finke, Anke Hausotter, Christian von der Embse (Vokietija), Emma Straker, Alan Pounder, Stephen Foster (Didžioji Britanija), Maria Strakova, Marek Straka (Slovakija), Raminta Kruopytė, Deividas Milaknis (Lietuva).

Pirmąją susitikimo dieną susipažinome su Catcote Academija ir ją apžiūrėjome, vyko projekto veiklų planavimas ir diskusijos, paruošėme frazes kiekviena kalba su simboliais ir tarimu, vyko kitos veiklos, kurių rezultatai buvo patalpinti Twinspace Etwinning internetinėje svetainėje. Antrąją dieną aplankėme Miško mokyklą (Forest school), apsilankėme žemės ūkio, menų, maitinimo, grožio ir kirpimo pamokose. Užsukome į mokyklos kavinę, kurioje dirba mokiniai. Mokyklos parduotuvėje užsisakėme marškinėlius su projekto logotipu ir Lietuvos vėliava, kuriuos gamina mokiniai. Trečiąją dieną vyko diskusijos ir kito susitikimo, vyksiančio 2018 m. rugsėjį, planavimas. Aptarėme susitikimo vietą, apgyvendinimą ir veiklas. Nuvykome į Carlton Lodge Activity Centre, stovyklos namą ir aktyvaus laisvalaikio vietą.

 6


Pirmasis Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ susitikimas Hamelin (Vokietija)

Pirmasis Erasmus+ projekto „Visi už vieną – vienas už visus“ susitikimas, vykęs lapkričio 29 – gruodžio 1, 2017 m. Hamelin skirtas suplanuoti mokinių susitikimą Vokietijoje 2018 m. birželį. Susitikimas vyko Heinrich Kielhorn mokykloje, Specialaus ugdymo mokykloje intelekto ir fizines negalią turintiems vaikams nuo 1 iki 12 m. Šis trijų dienų susitikimas sukvietė 15 dalyvių iš 4 šalių: Norbert Lichtenberg, Marion Finke, Anke Hausotter, Birute von Below, Christian von der Embse (Vokietija), Emma Straker, Alan Pounder, Stephen Foster (Didžioji Britanija), Eva Turakowa, Maria Strakova, Janka Ovadova (Slovakia), Salomėja Ratkevičienė, Raminta Kruopytė, Daiva Krutėjevienė (Lietuva).

Pirmąją dieną susipažinome su Heinrich Kielhorn mokyklos patalpomis, pasiklabėjome su moksleiviais, mokytojais, aptarėme Vokietijos specialių poreikių ir specialiosios pedagogikos sistemą ir palyginome ją su mūsų šalies specialaus ugdymo sistema. Antrąją dieną susitikome su Landrat Tjark Bartrls, regiono, kuriame lankėmės, meru ir dalyvavome vietinės spaudos interviu apie Erasmus+ projektą. Apsilankėme pirmojo moksleivių susitikimo Vokietijoje vietose, apžiūrėjome stovyklavietę, apylinkes, apgyvendinimo sąlygas, kopinėjimo olomis ir kitas numatytas pramogas. Trečiąją dieną susikoncentruota į teorinius dalykus, finansines aktualijas, komunikavimo būdus ir kylančias problemas, informacijos pateikimą TwinSpace, šalių atstovių atsakomybes ir kitas aktualijas.

1 


Gegužės 17 d. Kauno Jono Laužiko mokykloje vyko mokytojos metodininkės Sandros Galvelienės ir vyresniosios mokytojos Lidos Svylienės organizuotas kūrybinis projektas „Ranką man duok“, skirtas Kauno miesto mokiniams ir bendruomenei. Šio projekto tikslas - mažinti SUP mokinių atskirtį, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą ugdant komunikacijos bei socialinę kompetencijas.

Kai turi draugą - pasaulis nušvinta visomis spalvomis, pražįsta gėlės ir veidus papuošia šypsena. Būdami labai skirtingi, kartu galime nuveikti labai daug, todėl, kad kiekvienas iš jūsų esate labai svarbus ir reikalingas pasauliui. Nebijokite paduoti rankos,  pakelti parkritusį, paguosti liūdintį, išdrįskite apginti silpnesnį, pasakyti gerą žodį. Nes gerumas ir draugystė kuria stebuklus.


 

Aš tikrai myliu Lietuvą. Ar mylit ją jūs?

 


eTwining projektas „Gyvūnai – mūsų draugai“

Mokykloje vykdomas virtualus eTwining projektas „Gyvūnai – mūsų draugai“, skirtas supažindinti mokinius su gyvūnijos pasauliu, domėtis, stebėti ir analizuoti, kaip gyvūnai padeda žmogui nugalėti stresą, sveikti (gyvūnų terapijos/zooterapijos poveikis žmogui).

Projektas„Gyvūnai – mūsų draugai“, vykdomas kartu su socialiniais partneriais - Lietuvos zoologijos sodu. Mokyklos partnerės - Kauno Jono Laužiko mokykla (7a specialiosios klasės ir 5b, 6b,7b lavinamųjų klasių mokiniai, mokytojos Nijolė Šykštienė, Loreta Vasiliauskienė, Audronė Vekterienė ir Kristina Banaitienė), Jonavos Justino Vareikio progimnazija, Gargždų „Minijos“ progimnazija, Kauno Veršvų vidurinė mokykla.

Projekto dalyviams organizuojamas pažinimu pagrįstas ugdymas mokykloje ir už mokyklos ribų -Lietuvos zoologijos sode. Taip suteikiama mokiniams galimybė bendrauti ir bendradarbiauti, įgyti įvairesnės patirties. Su mokytojų pagalba mokiniai iš interneto svetainių mokosi rinkti informaciją apie gyvūnus, įgytas žinias taikyti praktinėje veikloje. Jie puikiai jaučiasi turėdami galimybę judėti, improvizuoti, mokytis per patirtį. Muzikinės užduotys kaip nežodinė komunikacijos priemonė, kaip būdas išreikšti jausmus, pagerina mokinių bendravimo įgūdžius, atveria galimybę geriau jaustis, mėgautis ramybe. Įdomi veikla ramina ir atpalaiduoja mokinius, suteikia teigiamų emocijų. Informacinės - komunikacinės technologijos ir virtualios ugdymosi aplinkos padeda patraukliai ir įvairiapusiai mokiniams pateikti ugdymo turinį, įtraukti mokinius į mokymąsi komandomis.

Projekto veiklos

Spalio mėnuo:

1. Projekto logotipo kūrimas.
2. Pažintis su nuostabiu vabzdžių pasauliu. Piešinių parodėlė - konkursas „Mano mažieji draugai“. (Mokinių kūrybiniai darbai publikuojami viešoje Twinspace erdvėje).

20171024 123059


Lapkričio mėnuo:
1. Edukacinis užsiėmimas Lietuvos zoologijos sode „Vabalyno gyventojai“ (edukacinio užsiėmimo vaizdo įrašas viešoje Twinspace erdvėje).

2. Kūrybinių darbų parodėlė Lietuvos zoologijos sode „Nuostabus vabzdžių pasaulis“. (Mokinių kūrybiniai darbai publikuojami viešoje Twinspace erdvėje)

 

Gruodžio – sausio mėnuo
1. Informacijos apie akvariumo žuveles, jų gyvenimo būdą, poreikius rinkimas (lankstinukų gamyba), jų publikavimas TwinSpace erdvėje.

20180322 115208

Vasario – kovo mėnuo
1. Netradicinė pamoka „Rengiu akvariumą“. Teorinė ir praktinė veikla „Ko reikia akvariumui“.

 

20180321 093031

2. Šokio ir judesio terapija. Muzikinis etiudas „Jūros dugne“.


Projektas „Graži tu mano, brangi tėvyne“, skirtas atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.

Mokytoja Lida Svylienė


Integruotas tęstinis projektas „Muzika skatina mokinių kalbinę motyvaciją“

Kauno Jono Laužiko mokykloje 2017 m. lapkričio 21d. vyko mokyklos logopedžių ir Kauno I-osios muzikos mokyklos mokinių bei mokytojų integruotas tęstinis projektas „Muzika skatina mokinių kalbinę motyvaciją“.

Projekto metu mokiniai susipažino su smuiku, bandė jį paliesti ir išgauti garsus. Be to, jie mokėsi klausyti muzikos kūrinių, dainuoti daineles, ritmiškai ploti ir šokti pagal girdimą muziką. Patirdami teigiamas emocijas, mažieji dalyviai tarė jau išmoktus garsus kalboje – dainelėse.

P 20171121 114325

 


Projektas „Piname draugystės vainiką“

2017 m. gegužės 10 d. Kauno Jono Laužiko specialiojoje mokykloje vyko logopedžių Virginijos Marijos Šukštienės, Vidos Rugienės, Itos Lengvenienės, Živilės Jakimavičienės organizuotas projektas „Piname draugystės vainiką“ su Kauno vaikų darželio ,,Šarkelė“ komanda: grupės ,,Pelėdžiukai“ auklėtiniais, logopede Emilija Košeleviene, auklėtojomis Lina Daniulevičiene, Egle Kapustavičiene ir muzikos pedagoge Greta Jociuviene.

Projekte dalyvavo Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos komanda: 4a klasės mokiniai, 4a klasės mokytoja Loreta Vasiliauskienė ir logopedės.

Vaikai, turintys SUP dažnai susiduria su bendravimo problemomis. Jie nori bendrauti ir bendradarbiauti, tačiau dažnai nežino kaip pradėti pokalbį, kaip jį palaikyti, kaip susirasti draugą ir draugauti, kaip elgtis svečiuose ar kaip pasiruošti svečių atvykimui.

Mūsų projekto tikslas buvo supažindinti vaikus su bendravimo taisyklėmis, jas realiai įgyvendinant. Skatinome vaikus nusiteikti bendravimo džiaugsmui, buvimui kartu, palaikydami ir kurdami jaukią, saugią, kūrybinę aplinką. Norėjome, kad vaikai įsitikintų, kokie jie panašūs ir skirtingi ir siekėme, kad jie būtų palankūs ir pakantūs kitiems draugaudami. Skatinome bendravimą, norą susidraugauti per žaidimus ir bendrą veiklą, formavome sampratą apie bendravimo džiaugsmą ir naudą, patiriant teigiamas emocijas.

Ugdytiniai mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, patyrė teigiamų emocijų žaisdami ir dainuodami. Rašė vieni kitiems linkėjimus, piešė. Išmoko naujų žaidimų ir dainelių. Turtino savo žodyną, tobulino kalbinius įgūdžius. „Nupynėme draugystės vainiką“, nutiesėme tiltą ateičiai, manome, kad tokią veiklą tęsime.

Logopedė Virginija Marija Šukštienė

 

 

 


Erasmus+ projektas „Visi už vieną ir vienas už visus“

Dabuotojų ir moksleivių susitikimų tvarkaraštis

2017 m. lapkričio 29 - gruodžio 1 d. Pirmasis darbuotojų susitikimas, Vokietija, Hamelin

2018 m. balandžio 18-20 d. Antrasis darbuotojų susitikimas, Anglija, Hartlepool

2018 m. birželio 18-24 d. Pirmasis moksleivių susitikimas, Vokietija, Ith

2018 m. raugsėjo 16-22 d. Antrasis moksleivių susitikimas, Anglija, Hartlepool

2018 m. gruodžio 5-7 d. Trečiasis darbuotojų susitikimas, Slovakija, Presov

2019 m. vasario 4-10 d. Trečiasis moksleivių susitikimas, Slovakija, Tatrai

2019 m. balandžio 24-26 d. Ketvirtasis darbuotojų susitikimas Lietuva, Kaunas

2019 m. birželio 17-23 d. Ketvirtasis moksleivių susitikimas, Lietuva, Kuršių Nerija


Projektas Mokykimės bendrauti ir dovanoti gerumą

Kauno Jono Laužiko mokyklos logopedės Živilė Jakimavičienė, Ita Lengvenienė, Vida Rugienė, Virginija Šukštienė organizavo susitikimą su Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokiniais vykdydamos trumpalaikį projektą „Mokykimės bendrauti ir dovanoti gerumą“.

Mokyklos svečiai mokėsi artikuliacinės mankštos, taisyklingo kvėpavimo pratimų, smulkiosios motorikos užduočių, o mūsų mažieji mokinukai parodė, kaip atlikti įvairias tokias užduotis. Visi mokiniai mokėsi bendrauti. Vyresnieji padėjo mažiesiems atlikti aplikaciją „Sniego senis“. Mokiniai tarė taisyklingai garsus, sudarė taisyklingus sakinukus.

Tarp mokinių užsimezgė gražus betarpiškas bendravimas, pagalba bendradarbiaujant. Geri įspūdžiai, naudinga veikla paįvairino kasdieninį logopedo darbą, suteikė mokiniams galimybę pasireikšti, tobulino kalbą, skatino geras emocijas. 

 

20160119 111424

 


 Ekologinis projektas „Pasveikink mokytoją“

Projekto metu mokiniai rinko gamtinę medžiagą: giles, kaštonus, akmenukus, riešutų kevalus, kankorėžius ir antrines žaliavas – butelių kamščius, kartoną. Visa tai dažė grupėse, vandeniui atspariais dažais.

Projektą užbaigėme sukurdami lauko dekoraciją iš paruoštų medžiagų. Šia veikla siekėme vaikams parodyti, bei išmokyti juos kaip galima kūrybingai panaudoti įvairias natūralias medžiagas ir antrines žaliavas puošiant savo aplinką.                                                              

Projekto organizatoriai pedagogės Laimutė Kavešnikova ir Loreta Navalinskienė


 


 Nacionalinis projektas „AUGINKIME VIENI KITUS“

Mūsų mokykla nuo 2014 m. vasario 3 d. dalyvauja projekte „Auginkime vieni kitus“. Nacionalinis projektas „Auginkime vieni kitus“ skirtas draugystės ryšių puoselėjimui, saugesnės ir draugiškesnės aplinkos mokykloje kūrimui. Jo metu vyresnieji mokiniai taps mažesniųjų mokinių globėjais, vyresniaisiais draugais: žaidžiant, kuriant ir veikiant kartu, padedant mokytis bus pasirūpinta silpnesniais bendruomenės nariais, kuriami draugystės ir pasitikėjimo ryšiai tarp įvairaus amžiaus mokinių, įveikiamos patyčios ir susvetimėjimas.

Projekto tikslas – sumažinti mokinių susvetimėjimą ir patyčias, sukurti draugiškesnę aplinką mokykloje, sustiprinti tarp mokinių draugystės ryšius, bendra veikla ugdyti jaunesniųjų mokinių savivertę ir pasitikėjimą savimi, vyresniųjų mokinių socialinę raišką ir pilietinę atsakomybę.

Kodėl verta dalyvauti?

Lietuvoje nemaža dalis mokinių nesijaučia saugūs mokykloje, yra vieniši, patiria patyčias. Tai ypač aktualu tylesniems, mažiau bendraujantiems, nedrįstantiems atsiverti ar parodyti savo talentų mokiniams. Nesaugumo jausmas lemia blogesnę savijautą ir nepasitikėjimą savimi, daro neigiamą įtaką mokymosi rezultatams. Juk kiekvienas iš mūsų nori būti saugus ir pripažintas, turėti draugų ir gerai jaustis.

Dalyvavimas projekte „Auginkime vieni kitus“ naudingas visiems jo dalyviams, nes, visų pirma, padeda kurti saugesnę ir draugiškesnę aplinką mokykloje: mokiniai turės galimybę pažinti vieni kitus, susirasti draugų, drąsiau jaustis mokykloje, laisviau bendrauti.

Antra, mokiniai įgys bendravimo įgūdžių, atsakomybės, pasitikėjimo, orumo, bus skatinama savanorystė, globa ir rūpinimasis mažesniais, silpnesniais.

Galiausiai mokiniams bus sukurta galimybė atsiskleisti kūrybiškumą skatinančioje aplinkoje, keisti savo požiūrį į alternatyvias laisvalaikio praleidimo galimybes. Kartu pagerės mokymosi rezultatai, pats mokymasis taps įdomesnis ir dėl to sėkmingesnis.

https://www.youtube.com/watch?v=m4jl71Tqcpw&feature=youtu.be


Tęsiant ilgametį bendradarbiavimo projektą su  Kauno moksleivių techninės kūrybos centru, balandžio 14 – 30 dienomis,  centre vyko  paroda, kurioje buvo pristatyti Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos ugdytinių laisvalaikio  kūrybiniai darbai.

Parodą surengė bendradarbiavimo projekto koordinatorė, auklėtoja Laimutė Kavešnikova.

  


 

12

  

  


Projektas „SUPER VAIKAI“

super vaikai

Mokykloje, popamokinės veiklos metu vykdoma, sveikos mitybos ir gyvensenos be žalingų įpročių prevencija. 2013 m. lapkričio 04 d. sulaukėme svečių. VšĮ „D&DM” Kauno filialo direktorė Aušra Štreimikytė naudodama magnetinę lentą ir magnetukų rinkinį „Maisto pasirinkimo piramidė“ mokinius žaidimo forma supažindino su maisto įvairovę, sveikos mitybos principais bei taisyklėmis.

Taip pat akcentavo asmens higiena, priminė kada būtina plautis rankas ir kaip tai atlikti taisyklingai. Visi pasikartojo rankyčių plovimo judesius, kurie užtikrina tinkamą rankų higieną. Tai labai paprasti, bet labai svarbūs dalykai, kadangi net 80 proc. užkrečiamųjų ligų perduodama per nešvarias rankas.

Taip pat akcentavo valgymo kultūrą – valgyti atsisėdus, ištiesta nugara, ne prie televizoriaus, ar skaitant knygą, prie stalo, naudoti stalo įrankius, gerai sukramtyti maistą bei neplepėti. Visiems vaikams įteikta dovana – pratybų lapas su užduotimis, kad jie įtvirtintų įgytas žinias.

qwerertttyuirttbng

Mokykloje vyko popietė „Žalingiems įpročiams ir patyčioms ne vieta mokykloje“, kurios metu buvo siekiama, kad mokiniai suvoktų patyčių esmę, gebėtų išvengti rizikingų situacijų, įvertintų draugo ir draugystės svarbą.

paty2ios 1patycios

Projekto mokykloje koordinatorės Neformaliojo ugdymo ir socializacijos skyriaus vedėja Loreta Navalinskienė ir vyr. auklėtoja Jolanta Rinkūnienė 


 Kauno miesto pradinių klasių mokinių ir jų šeimos narių projekte „Mano šeimos vasara“ dalyvavo ir tapo laureatu 2a specialiosios klasės mokinys Ugnius Jurevičius (mokytoja Irena Macijauskienė). Berniukas apdovanotas Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A. Bagdono diplomu ir dovanėlėmis. 

ugnius

 

   

Šiandien  

Ketvirtadienis, 15 Lapkritis 2018
09:06:54
   

Nuorodos  

   

Vaikų linija  

Vaiku linija

   
   

Pamokų laikas  

pamokulaikas2018.png
   

Mus aplankė  

129455
ŠiandienŠiandien31
VakarVakar81
Šią savaitęŠią savaitę267
Šį mėnesįŠį mėnesį952
Iš visoIš viso129455